Generatyvus dirbtinis intelektas atsirado neįtikėtinu būdu, žadėdamas smalsumą, keldamas abejones ir daugeliu atvejų baimes. Tiems, kurie dirba mažmeninės prekybos ir elektroninės prekybos srityse, iššūkis yra dar didesnis: kaip integruoti technologiją į kasdienį gyvenimą nepakenkiant kūrybiškumui, strategijai ar duomenų saugumui? Atsakymas gali slypėti būtent tame, kad dirbtinį intelektą reikia suprasti ne kaip grėsmę, o kaip galingą sąjungininką, gebantį optimizuoti veiklos užduotis, paspartinti procesus ir padėti priimti protingesnius sprendimus.
Štai penki praktiniai būdai, kaip efektyviai ir užtikrintai naudoti šią technologiją e. prekyboje, išnaudojant geriausias jos funkcijas neaukojant žmogiškojo ryšio, kuris skatina verslą.
1. Dirbtinį intelektą naudoti kaip „superpraktikantą“, o ne kaip priešą.
Dirbtinio intelekto nereikia laikyti grėsme. Priešingai, turėtume jį įsivaizduoti kaip „superpraktikantą“ – tokį, kuris dirba greitai, turi beribę energiją ir visada yra pasiekiamas.
Jis gali automatizuoti operacines užduotis, tvarkyti informaciją, rengti kampanijų projektus, siūlyti produktų aprašymus ir generuoti įžvalgas, pagrįstas tendencijomis, visa tai per kelias sekundes. Tai atlaisvina laiką, kurį galima sutelkti į tai, kas iš tikrųjų svarbu: strateginį mąstymą, duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą ir didesnes investicijas į kūrybiškumą.
2. Testavimas yra diegimo kreivės dalis.
Niekas negimsta mokėdamas naudotis dirbtiniu intelektu ir nebūtina visko įvaldyti, kad pradėtum. Kasdieniame gyvenime galima eksperimentuoti su įrankiais, net jei vis dar dvejojama ar diskretiškai, kaip jau daro daugelis specialistų ir lyderių. Svarbiausia žengti pirmuosius žingsnius: išbandyti užduotį, sugeneruoti idėją, paprašyti pasiūlymo. Jei tai veikia – puiku. Jei ne, tai pasitarnauja kaip mokymosi patirtis kitam bandymui. Kaip ir su kitomis transformuojančiomis technologijomis, tokiomis kaip socialiniai tinklai ar el. pašto automatizavimas, dirbtiniam intelektui taip pat reikalingas adaptacijos laikotarpis. Šiame pradiniame etape smalsumas ir nuolankumas yra svarbesni už tobulumą.
3. Būtina viską patvirtinti.
Dirbtinis intelektas pasižymi greičiu, tačiau nepakeičia kritiško žvilgsnio. Jis gali generuoti tekstus, kampanijų idėjas, reklaminių tekstų pasiūlymus ir net maketo variantus. Tačiau atsakomybė už galutinį rezultatą lieka žmogui. Tai reiškia, kad visada reikia peržiūrėti, koreguoti ir patvirtinti. Patirtis, auditorijos, prekės ženklo ir pardavimo kanalo išmanymas išlieka esminiai. Dirbtinis intelektas siūlo atspirties tašką, tačiau kokybė ir tikrasis aktualumas atsiranda tik tada, kai įsijungia kritinė analizė ir žmogiškasis prisilietimas.
4. Kampanijų tobulinimas: duomenys + DI = išmanus segmentavimas
Verslo duomenų ir dirbtinio intelekto derinys gali paskatinti skaitmeninės rinkodaros kampanijas. Remdamasis pirkimo profiliais, naršymo elgsena ir atsiliepimais, DI generuoja tikslinės rinkodaros pasiūlymus, skelbimų idėjas, teksto variantus ir net elgesio prognozes. Mažmeninėje prekyboje tai ypač naudinga mažmeninės prekybos žiniasklaidos , kai skelbimai rodomi pačiose pardavimo platformose, pavyzdžiui, prekyvietėse. Ši technologija leidžia realiuoju laiku nustatyti našumo kliūtis, išbandyti suasmenintus metodus konkrečioms nišoms ir pritaikyti kampanijas didesniu lankstumu. Kuo daugiau kokybiškos informacijos pateikiama DI, tuo geresni rezultatai paprastai būna.
5. Kūrybiškumas nemiršta su dirbtiniu intelektu – jis dauginasi.
Dirbtinis intelektas nepakeičia kūrybinės vizijos, tačiau išplečia galimybes. Jis leidžia greičiau išbandyti naujus metodus, generuoti turinio variacijas skirtingoms auditorijoms ir vizualizuoti idėjas, kurios gali neatsirasti savaime. Taip pat galima vos keliomis komandomis transformuoti abstrakčias koncepcijas į vaizdus, eskizus ar prototipus. Pagrindinis skirtumas yra žinojimas, ko prašyti ir kaip interpretuoti tai, kas sugeneruota, o tam reikia patirties, aiškių tikslų ir žmogiškojo jautrumo – savybių, kurių jokia technologija, kad ir kokia pažangi ji būtų, negali iki galo atkurti.
