Sukčiai egzistavo visada. Anksčiau nusikaltėliai belsdavosi į duris apsimesdami banko darbuotojais. Šiandien jie naudoja dirbtinį intelektą, kad siųstų garso pranešimus su giminaičių balsais, prašydami pinigų. Technologijos sustiprino sukčiavimą, todėl jis tapo realesnis, tačiau tie, kurie žino sukčių naudojamas strategijas, turi daugiau galimybių pabėgti.
Rinkodaros ir technologijų specialistas Leonardo Oda perspėja, kad dirbtinis intelektas pakeitė žaidimo taisykles. „Nusikaltėliai išnaudoja baimę ir skubumą, kad priverstų aukas veikti nepagalvodami. Todėl geriausias būdas apsisaugoti – atpažinti ženklus ir imtis papildomų atsargumo priemonių prieš priimant bet kokį sprendimą“, – teigia jis.
Garso ir vaizdo sukčiavimas: būkite atsargūs dėl savo suvokimo.
Dirbtinio intelekto valdomas balso klonavimas pasiekė nerimą keliantį lygį. Šiuo metu nusikaltėliams tereikia kelių sekundžių garso įrašo, kad tiksliai atkartotų kieno nors balsą. Tai reiškia, kad paprastos „WhatsApp“ žinutės ar socialinių tinklų vaizdo įrašo gali pakakti, kad būtų sukurti netikri garso įrašai, galintys apgauti net artimus šeimos narius.
Norėdami apsisaugoti, Oda rekomenduoja prieš imantis bet kokių veiksmų patikrinti asmens tapatybę. Jei garso pranešimu gaunate pinigų prašymą, perskambinkite kontaktui ir patikrinkite informaciją. Jei asmuo neatsako arba atsako neaiškiomis frazėmis, tokiomis kaip „Šiuo metu negaliu kalbėti“, būkite ypač įtarūs. Kita veiksminga priemonė – susitarti su šeimos nariais dėl slapto slaptažodžio, kuris būtų naudojamas avarinėse situacijose.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į detales, kurios gali atskleisti sukčiavimą. Neįprastos pauzės, šiek tiek iškreiptas balso tonas ar mechaninis kalbos ritmas yra dirbtinio intelekto manipuliavimo požymiai.
Vaizdo įrašų atveju gilaus klastojimo technologija dar labiau apsunkina tikro vaizdo atskyrimą nuo manipuliuojamo vaizdo. Su garsu nesuderinti lūpų judesiai, dirbtinės veido išraiškos, netaisyklingas mirksėjimas ir iškraipymai vaizdo fone gali rodyti klastojimą. Be to, balse gali būti neįprasta intonacija arba robotiškos pauzės.
„Geriausia gynyba – įtarti, net jei tai atrodo tikra. Sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, kad manipuliuotų emocijomis ir sukurtų skubos jausmą. Jei kas nors atrodo keista, prieš imdamiesi veiksmų patikrinkite“, – pabrėžia Oda.
Bankai ir įmonės neprašo duomenų tekstinėmis žinutėmis.
„Kita įprasta taktika yra bankų ar įmonių tariamai siunčiamos žinutės, įspėjančios apie skubų sąskaitų įšaldymą“, – perspėja Oda. Naudodami dirbtinį intelektą, sukčiai gali kurti įtikinamus el. laiškus ir SMS žinutes, imituodami oficialų bendravimą, kad apgautų aukas ir priverstų jas spustelėti apgaulingas nuorodas.
Norint išvengti tokio tipo sukčiavimo, patariama niekada nespausti nuorodų, gautų el. paštu, SMS žinutėmis ar per „WhatsApp“. Idealiu atveju patikrinkite tiesiogiai banko oficialioje svetainėje arba susisiekite su jais naudodami kortelėje nurodytą telefono numerį. Taip pat svarbu niekada nedalinti slaptažodžių ar patvirtinimo kodų ir būti atsargiems dėl paniką keliančių žinučių, nes nusikaltėliai pasinaudoja baime, kad paskatintų aukas priimti skubotus sprendimus.
Netikros akcijos ir neegzistuojančios loterijos
„Sveikiname! Laimėjote visiškai naują automobilį, tereikia sumokėti mokestį, kad jį atlaisvintumėte.“ Kas nėra gavęs tokios žinutės? Pasitelkus dirbtinį intelektą, šios sukčiavimo schemos tapo dar sudėtingesnės. Nusikaltėliai kuria manipuliuojamus vaizdo ir garso įrašus, naudodami įžymybių veidus ir balsus netikriems prizams reklamuoti, todėl apgaulė tampa dar įtikinamesnė.
„Pirmas žingsnis norint apsisaugoti – prisiminti, kad jei nesate užsiregistravę jokioje akcijoje, nėra jokios priežasties ką nors laimėti“, – sako Oda. Be to, į pernelyg palankius pasiūlymus reikėtų žiūrėti įtariai. Prieš patikėdami pažadu, patikrinkite oficialią įmonės svetainę, ar akcija iš tikrųjų egzistuoja. Ir jokiomis aplinkybėmis neturėtumėte pateikti banko duomenų, kad atsiimtumėte prizą.
Informacija ir atsargumas yra geriausia gynyba.
Sukčiai pasinaudoja dezinformacija ir skubos jausmu, kad apgautų aukas. Leonardo Oda rekomenduoja šiomis gairėmis pasidalyti su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis ir paaugliais, kurie dažnai tampa taikiniais.
„Geriausias būdas išvengti sukčiavimo – sulėtinti tempą. Jei kas nors atrodo keista, sustokite, pagalvokite ir patvirtinkite savo nuomonę prieš priimdami bet kokį sprendimą“, – apibendrina ekspertas.
