Brazilijos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) teigiamai vertina dirbtinio intelekto (DI) potencialą – 77 % sprendimų priėmėjų mano, kad DI supaprastina jų įmonių procesus. Tai atskleidžia „Microsoft“ užsakymu „Edelman Comunicação“ atliktas tyrimas „ DI mikro, mažose ir vidutinėse įmonėse: tendencijos, iššūkiai ir galimybės “. Tyrimo duomenimis, 75 % apklaustų įmonių teigia optimistiškai vertinančios dirbtinio intelekto (DI) poveikį jų darbui, ir tai atsispindi įmonių investavimo planuose: 73 % teigia, kad toliau investuos arba investuos pirmą kartą į DI, o 61 % jų jau turi veiksmų planus ar konkrečius tikslus, susijusius su šia technologija.
Optimizmas dėl dirbtinio intelekto panašiai reiškiamas skirtinguose MVĮ hierarchijos lygmenyse. Tyrimo duomenimis, 54 % vadovų teigia, kad dirbtinis intelektas yra jų įmonės prioritetas. Tarp darbuotojų optimizmo dėl dirbtinio intelekto poveikio jų veiklai lygis yra 64 %. Sprendimus priimantys asmenys pabrėžė keletą dirbtinio intelekto (DI) privalumų savo veikloje: 77 % pastebi darbo kokybės pagerėjimą, 76 % mano, kad DI didina produktyvumą, o 70 % mano, kad jis pagerina klientų pasitenkinimą. 65 % respondentų nurodė, kad ši technologija taip pat teigiamai veikia darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą. Tarp pagrindinių DI taikymo sričių yra virtuali klientų aptarnavimo pagalba (73 %), interneto tyrimai (66 %) ir suasmenintos paslaugos (65 %).
„Brazilijos įmonės vis labiau supranta, kad dirbtinis intelektas gali būti verslo augimo sąjungininkas. Štai kodėl matome, kad optimizmas virsta veiksmų planais“, – sako Andrea Cerqueira, „Microsoft Brazil“ klientų ir startuolių pardavimų viceprezidentė.
MVĮ taip pat yra geriau susipažinusios su technologijomis: maždaug pusė (52 proc.) MVĮ sprendimus priimančių asmenų teigia, kad yra itin arba labai gerai susipažinę su dirbtiniu intelektu. Tai, kartu su optimizmu, skatina investavimo ketinimus. Judėjimą pirmauja mažos įmonės (nuo 10 iki 99 darbuotojų) su 85 proc., po jų seka labai mažos įmonės (nuo 1 iki 9 darbuotojų) su 71 proc. ir vidutinės įmonės (nuo 100 iki 249 darbuotojų) su 64 proc.
MVĮ, investuodamos į dirbtinį intelektą, turi aiškius lūkesčius ir tikslus. 59 % vidutinių įmonių ir 53 % mažų įmonių efektyvumo, produktyvumo ir lankstumo padidėjimas yra pagrindinė generatyvinio dirbtinio intelekto diegimo priežastis. Tuo tarpu 60 % labai mažų įmonių nurodo, kad geresnės paslaugos ir klientų pasitenkinimas yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys investuoti į dirbtinį intelektą. Tik 13 % labai mažų ir mažų įmonių bei 12 % vidutinių įmonių nurodė sąnaudų mažinimą kaip pagrindinę priežastį.
Sritys, kuriose pirmauja dirbtinio intelekto diegimas MVĮ
Penktus metus iš eilės „Microsoft“ užsakymu atlikta „Edelman“ apklausa parodė, kad rinkodara (17 %), IT (16 %) ir klientų aptarnavimas (14 %) yra pagrindiniai dirbtinio intelekto diegimo veiksniai Brazilijos įmonėse. Tačiau pastebėti skirtumai pagal organizacijos tipą ir dydį.
Tarp neskaitmeninės gamybos įmonių rinkodaros specialistai pirmauja diegdami dirbtinį intelektą, o vadovybė aktyviai dalyvauja priimant sprendimus dėl pirkimo. Tuo tarpu skaitmeninės gamybos įmonėse už diegimo ir pirkimo sprendimus daugiausia atsakinga IT specialistė. Apskritai pastebėtas reikšmingas finansų (28 %), klientų aptarnavimo (27 %), žmogiškųjų išteklių (25 %) ir pardavimų (16 %) atstovų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese perkant dirbtinio intelekto įrankius.
„Dirbtinis intelektas keičia mūsų darbo būdą, palengvina anksčiau sudėtingus procesus ir atlaisvina specialistų laiką, kad jie galėtų būti kūrybiškesni ir strategiškesni. Neatsitiktinai matome, kad skirtingos sritys diegia ir daro įtaką dirbtinio intelekto pirkimui MVĮ, kurioms reikia padidinti savo efektyvumą neaukojant sąnaudų kontrolės“, – komentuoja Andrea Cerqueira.
Generatyviosios dirbtinio intelekto technologijos, galinčios generuoti turinį ir apdoroti didelius duomenų kiekius, taip pat įgijo specifinių pritaikymų MVĮ. Technologija daugiausia naudojama kuriant naujus sprendimus ir produktus (57 %), optimizuojant darbą (52 %), apdorojant duomenis sprendimų priėmimo tikslais (45 %), verčiant dokumentus (42 %) ir padedant rinkodaros bei klientų pritraukimo užduotims (39 %).
Tyrimas parodė, kad laiko taupymas yra pagrindinis generatyvinio dirbtinio intelekto privalumas, kurį įvardijo maždaug pusė (53 %) MVĮ. Įmonės pastebi, kad padidėja efektyvumas ir našumas (47 %), pagerėja klientų patirtis (44 %) ir sumažėja žmogiškųjų klaidų skaičius (38 %).
Kvalifikacija yra svarbus reikalavimas.
MVĮ nurodo, kad sunkumus ieškant kvalifikuotos darbo jėgos ir apmokant savo specialistus kelia dirbtinio intelekto taikymo savo versle. Tyrimo duomenimis, 28 % MVĮ nurodo problemas, susijusias su specializuotų specialistų įdarbinimu. Dar 24 % nurodo sunkumus apmokant dabartines komandas, o tai dažniau pasitaiko vidutinio dydžio įmonėse (33 %).
Šiuo metu dirbtinio intelekto įgūdžiai jau yra pagrindinė vidutinio dydžio įmonių (63 %) paklausa talentų pritraukimo ir ugdymo procese. Paklausa taip pat didelė tarp mažų (41 %) ir labai mažų (30 %) įmonių, nors jos taip pat teikia pirmenybę minkštiesiems įgūdžiams, tokiems kaip bendradarbiavimas (52 %) ir tarpasmeniniai įgūdžiai (52 %).
„Skaitmeninė transformacija vykdoma strategiškai, kai ji atliekama įtraukiai. Dirbtinio intelekto mokymai turėtų būti svarstomi talentų pritraukimo ir išlaikymo strategijose, nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Dirbtinio intelekto ateitis Brazilijoje priklauso nuo produktyvaus MVĮ įtraukimo ir jų darbuotojų kvalifikacijos. Specialistams, norintiems tapti konkurencingesniems, šių įgūdžių ugdymas yra būtinas. „Microsoft“ turime keletą nemokamų iniciatyvų šiam iššūkiui spręsti“, – pabrėžia Andrea Cerqueira.
Siekdama padėti spręsti šį Brazilijos ekonomikos iššūkį, „Microsoft“ 2024 m. rugsėjį pradėjo programą „ConectAI“ , kuria siekiama iki 2027 m. apmokyti 5 mln. žmonių Brazilijoje dirbtinio intelekto įgūdžių ir paruošti Brazilijos darbo jėgą rinkos pokyčiams, siekiant užtikrinti teisingesnę ir įtraukesnę ateitį. Bendrovė investuos 14,7 mlrd. brazilų į debesų infrastruktūrą ir dirbtinį intelektą (DI) Brazilijoje, kad paskatintų DI ekosistemos plėtrą šalyje.
Kibernetinis saugumas
Šešios iš dešimties įmonių pripažįsta poreikį skatinti kultūrinius pokyčius, siekiant išnaudoti technologijų teikiamą naudą. Tyrimas atkreipė dėmesį į kai kurias kliūtis, su kuriomis įmonės susiduria įgyvendindamos savo dirbtinio intelekto diegimo planus: investicinės išlaidos ir prieiga prie technologijų (34 %), susirūpinimas dėl duomenų privatumo (33 %) ir kibernetinio saugumo grėsmės (27 %).
Apklausos duomenimis, 48 % įmonių atsakymų nurodo, kad labiausiai susirūpinimą kelia duomenų vagystės ar netinkamo naudojimo rizika, susijusi su dirbtiniu intelektu. Šiek tiek mažiau susirūpinimo kelia dirbtinio intelekto modelių manipuliavimas (33 %) ir šios technologijos sukurtos kenkėjiškos programinės įrangos naudojimas (30 %).
Dėl šios rizikos įmonės privalo nustatyti aiškią dirbtinio intelekto naudojimo, valdymo ir duomenų apsaugos politiką, tuo pačiu metu patenkindamos savo darbuotojų poreikius dėl prieigos prie šios technologijos. Kalbant apie reguliavimą, 53 % sprendimus priimančių asmenų yra labai gerai arba itin gerai susipažinę su dirbtinio intelekto reguliavimo aplinka, nors šis išmanymas yra mažesnis tarp labai mažų įmonių (31 %).
