Harvardo tyrimas atskleidžia ryšį tarp toksiškos aplinkos ir apyvartos

Neseniai Harvardo universiteto atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp toksiškos darbo aplinkos ir didelės darbuotojų kaitos. Tyrimai atskleidžia, kad lyderiai, patyrę negydytą vaikystės traumą, yra labiau reaktyvūs ir netolerantiškesni, sukuriantys įtemptą ir neproduktyvią darbo aplinką. Toks elgesys ne tik mažina produktyvumą, bet ir žymiai padidina kaitą, tai yra darbuotojų kaitą.

Neurologijos specialistė Telma Abrahão buvo pasišventusi propaguoti neurosąmoningų lyderystės praktiką, kurioje atsižvelgiama į traumas ir savęs pažinimą. Anot Abrahão, traumos darbo aplinkoje, tokios kaip konfliktai, patyčios ir priekabiavimas, gali sukelti tokių sutrikimų kaip nerimas ir depresija, neigiamai veikiančios komandų veiklą.

Tyrimai rodo, kad lyderiai, patyrę neišspręstą traumą, yra labiau linkę į sprogstamą ir reaktyvų elgesį. “Toks elgesys gali pabloginti komandos pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, padidindamas stresą darbo vietoje”, – perspėja Abrahão. Be to, „McKinsey & Company“ ataskaita rodo, kad generaliniai direktoriai 85% mano, kad nesėkmės baimė, dažnai kylanti iš praeities traumų, yra kliūtis naujovėms ir augimui.

Abrahão pabrėžia, kad savęs pažinimas yra labai svarbus kuriant saugią ir produktyvią darbo aplinką. Tyrimai rodo, kad lyderiai, kurie laikosi neurosąmoningo požiūrio, gali padidinti pasitenkinimą darbu, pagerinti darbuotojų veiklą ir sumažinti komandos konfliktus. “Šių praktikų įgyvendinimas yra ne tik empatijos, bet ir protingos verslo strategijos reikalas”, – sako ekspertas.

Norint nustatyti toksiškus lyderius ir su jais susidoroti, būtina atpažinti traumos požymius, tokius kaip irzlus ar agresyvus elgesys. Abrahão rekomenduoja sukurti saugią bendravimo aplinką, kurioje darbuotojai galėtų išreikšti savo susirūpinimą, nebijodami keršto. Taip pat labai svarbu siūlyti išteklius, tokius kaip psichikos sveikatos paslaugos ir pagalbos darbuotojams programos.

Abrahão siūlo investuoti į nuolatinius lyderių mokymus, sutelkiant dėmesį į pagrįstą praktiką apie traumas ir emocinį valdymą. “Emocinio raštingumo ugdymas ir lyderių mokymas efektyviai valdyti savo emocijas, ypač krizinėse situacijose, yra esminiai žingsniai, kad lyderiai netaptų papildomu traumų šaltiniu jų komandoms”, – daro išvadą Telma Abrahão.

Neurosąmoningos lyderystės praktikos pritaikymas gali žymiai pakeisti santykius darbo vietoje, skatindamas sveikesnę, produktyvesnę ir novatoriškesnę aplinką. Tokie tyrimai kaip Harvardo universitetas pabrėžia, kaip svarbu artėjant prie traumų ir investuoti į savęs pažinimą, siekiant sumažinti toksiškumą ir kaitą organizacijose.