Pastaraisiais metais socialinės žiniasklaidos aplinka smarkiai pasikeitė. Nors prekės ženklai ir turinio kūrėjai anksčiau galėjo organiškai pasiekti didelę auditoriją, šiandien ši realybė atrodo vis labiau tolstanti. Didžiųjų platformų, tokių kaip „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“ ir net „LinkedIn“, algoritmai gerokai sumažino nemokamą įrašų pasiekiamumą, priversdami įmones ir nuomonės formuotojus investuoti į mokamą žiniasklaidą, kad užsitikrintų matomumą. Tačiau kas slypi už šio pokyčio ir kokios yra alternatyvos tiems, kurie nori toliau augti nepasikliaudami vien reklama?
Organinis pasiekiamumas – žmonių, kurie peržiūri įrašą jo nereklamuodami, skaičius – metai iš metų mažėja. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle šis skaičius 2012 m. viršijo 16 %, tačiau šiuo metu verslo puslapiuose jis svyruoja apie 2–5 %. „Instagram“ eina tuo pačiu keliu, vis dažniau teikdamas pirmenybę mokamam arba virusiniam turiniui. „TikTok“, atsiradusi kaip demokratiškesnė alternatyva, taip pat pakoregavo savo algoritmą, kad pirmenybė būtų teikiama remiamam turiniui ir kūrėjams, kurie investuoja į platformą.
Šis organinio pasiekiamumo sumažėjimas nėra atsitiktinumas. Socialiniai tinklai yra verslas ir todėl turi generuoti pajamas. Pagrindinis šių platformų pajamų gavimo būdas yra reklamos pardavimas, o tai reiškia, kad kuo mažiau nemokamo pasiekiamumo turi profilis, tuo labiau jis yra skatinamas mokėti, kad pasiektų savo auditoriją.
Dėl to socialinė žiniasklaida prarado savo, kaip „tinklo“, statusą ir iš esmės tapo „socialine žiniasklaida“, kur matomumas vis labiau priklauso nuo finansinių investicijų. Pirminę žmonių jungimo koncepciją pakeitė verslo modelis, kuris teikia pirmenybę remiamo turinio rodymui, todėl mokamas srautas tapo būtinybe tiems, kurie nori augti platformose.
Dideli prekių ženklai, turintys didelius rinkodaros biudžetus, gali sugerti šį poveikį ir daug investuoti į mokamą žiniasklaidą. Kita vertus, mažos įmonės ir nepriklausomi kūrėjai susiduria su vis didesniais iššūkiais, kaip auginti ir įtraukti savo auditoriją neišleidžiant pinigų.
Vis dėlto verta paminėti, kad mokamas socialinių tinklų srautas vis dar yra įperkamas. Šiandien už mažiau nei 6 randus per dieną bet kuri maža įmonė gali pagerinti turinį ir pasiekti potencialius klientus. Tai demokratizavo prieigą prie skaitmeninės reklamos, leisdama daugiau verslininkų įgyti matomumo. Tačiau ši priklausomybė nuo platformų taip pat reiškia, kad be investicijų matomumas gali būti labai ribotas.
Kitas šio pokyčio šalutinis poveikis yra turinio homogenizavimas. Tinklams teikiant pirmenybę remiamam arba labai virusiniam turiniui, sklaidos kanalai tampa vis labiau standartizuoti, todėl sunku įvairinti balsus ir nišas.
Nepaisant iššūkių, kai kurios strategijos vis dar gali padėti prekių ženklams ir kūrėjams augti nepasikliaujant vien mokama reklama. Taikydamas ir dėstydamas metodą, vadinamą „Social Media Metamorfoze“ ( prieiga čia ), teigiu, kad norėdami būti sėkmingesni socialinėje žiniasklaidoje, prekių ženklai turi laikytis svarbios tvarkos, kad padidintų savo pasiekiamumą:
1. Būtis : Visų pirma, prekių ženklai turi aiškiai išreikšti savo vertybes, elgesį ir misiją. Auditorijos jaučia autentiškumą, o ne tik produktus ar paslaugas. Prekės ženklo esmė turi būti demonstruojama praktikoje, o ne tik kalbose.
2. Žinios: dalytis žiniomis ir patirtimi, siūlant turinį, kuris sprendžia problemas ir kuria vertę visuomenei.
3. Pardavimas: Tik sukūrus autoritetą ir užmezgus ryšius, produktų ar paslaugų siūlymas tampa natūralesnis ir efektyvesnis. Kai prekės ženklas parodo, kas jis yra ir ką žino, pardavimai tampa pasekme.
Kitaip tariant, prieš kalbėdamas apie tai, ką parduoda, prekės ženklas turi parodyti, kas jis yra ir ką žino. Toks požiūris sukuria daugiau ryšio ir įsitraukimo, todėl skaitmeninis buvimas tampa stipresnis.
Be to, kai kurios strategijos vis tiek gali padėti išplėsti organinę pasiekiamumą, nesiremiant vien tik mokama reklama:
Investuokite į vertingą turinį: įrašai, kurie skatina tikrą sąveiką, pavyzdžiui, apklausos, klausimai ir diskusijos, vis tiek pasiekia gerą auditoriją.
Strateginis vaizdo įrašų ciklų ir trumpametražių vaizdo įrašų naudojimas: platformos ir toliau reklamuoja trumpus ir dinamiškus formatus, ypač tuos, kurie seka tendencijas.
Bendruomenė ir įsitraukimas: kūrėjai, kurie stiprina savo santykius su auditorija – atsakydami į komentarus, bendraudami su istorijomis ir skatindami dalyvavimą – linkę išlaikyti stabilesnį pasiekiamumą.
SMO (socialinės žiniasklaidos optimizavimas) socialinei žiniasklaidai: tinkamų raktinių žodžių naudojimas biografijoje, antraštėse ir grotažymėse padeda pagerinti turinio atrandamumą.
Naujų platformų tyrinėjimas: Tokiems tinklams kaip „TikTok“ ir „LinkedIn“ koreguojant savo algoritmus, gali atsirasti naujų erdvių, suteikiančių geresnių galimybių organiniam pasiekiamumui.
Naujų platformų tyrinėjimas: užuot visiškai susitelkus į vieną platformą, pavyzdžiui, „Instagram“, svarbu paįvairinti savo skaitmeninį buvimą. Tokios platformos kaip „TikTok“, „Pinterest“, „LinkedIn“, „X“, „Threads“ ir „YouTube“ siūlo naujų verslo galimybių.
Kiekvienas kylantis socialinis tinklas siūlo naują jūsų verslo vitriną. Visus juos indeksuoja „Google“, o platinant turinį keliose platformose, jūsų skaitmeninis buvimas tampa tvirtesnis. Deja, daugelis vis dar skaitmeninę rinkodarą laiko „Instagram“ sinonimu, o tai riboja augimo potencialą. Susitelkti tik į vieną tinklą gali būti rizikinga, nes bet koks algoritmo pakeitimas gali tiesiogiai paveikti rezultatus.
Dabartinė situacija aiškiai rodo, kad organinis pasiekiamumas nebegrįš į ankstesnį lygį. Tačiau tai nereiškia, kad jis visiškai išnyks. Prekių ženklų ir kūrėjų iššūkis bus subalansuoti investicijas į mokamą žiniasklaidą su strategijomis, kurios išlaikytų jų aktualumą ir ryšį su auditorija, užtikrinant, kad jų žinutė ir toliau pasiektų tinkamus žmones – su investicijomis į reklamą ar be jų.
www.vtaddone.com.br įkūrėjas
