Pasaulinė elektroninė prekyba dar kartą patvirtina savo augimo trajektoriją 2025 m., kurią lemia vartojimo skaitmeninimas ir technologinės inovacijos, iš naujo apibrėžiančios apsipirkimo patirtį.
Stiprūs rezultatai sudėtingoje pasaulinėje makroekonominėje aplinkoje sustiprina sektoriaus, kaip esminio skaitmeninės ekonomikos varomosios jėgos, poziciją ir pabrėžia veiksmingų bei strateginių tiekimo partnerių siekiant užtikrinti veiklos konkurencingumą.
Įmonės, investuojančios į skaidrumą, kvalifikaciją ir nuolatinę tiekėjų stebėseną, sukuria tvirtos ir atsparios tiekimo grandinės, gebančios atremti rinkos sudėtingumą, pagrindą.
Pasaulinė apžvalga: Azijos lyderystė ir besiplečiančios rinkos
Šioje itin konkurencingoje aplinkoje Kinija išlaiko savo pasaulinį pranašumą ir veikia kaip tikra tendencijų laboratorija.
Remiantis Kinijos vyriausybės duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį fizinių prekių pardavimai internetu šalyje iš viso siekė 6,12 trilijono jenų (apytiksliai 4,6 trilijono randų) – tai sudarė 24,9 proc. visų mažmeninės prekybos pardavimų.
Šalies lyderystė priklauso ne tik nuo didelio gyventojų skaičiaus, bet ir nuo pažangios technologinės infrastruktūros, masinių mobiliųjų mokėjimų kultūros bei brandžios skaitmeninės mažmeninės prekybos ekosistemos derinio.
Antroje vietoje yra Jungtinės Valstijos, kuriose elektroninę prekyvietę palaiko didelės prekyvietės ir itin sudėtinga logistika.
Kitos Azijos ir Europos rinkos, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ir Pietų Korėja, užima šias pozicijas, o jų ekonominiai rodikliai rodo nuolatinį augimą, nors ir kitokiu tempu nei Kinijos.
Interneto skverbtis ir augantis išmaniųjų telefonų naudojimas besiformuojančios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Indija ir pati Brazilija, rodo, kad plėtros potencialas šiose vietose išlieka didelis.
Šiame kontekste mūsų šalis įtvirtina savo aktualumą, pozicionuodama save tarp dešimties didžiausių elektroninės prekybos rinkų pasaulyje. Prognozės, kad 2025 m. pabaigai sektoriaus pajamos turėtų siekti 234,9 mlrd. randų.
Brazilijos elektroninės komercijos asociacija (ABComm) nurodo, kad Brazilijoje yra maždaug 94 milijonai aktyvių pirkėjų, kurių kiekvieno vidutinė bilieto vertė yra 539,28 Brazilijos rando.
Kinijos paslaptis, kaip išlaikyti pasaulinę lyderystę.
Kinijos pranašumas elektroninės prekybos srityje yra daugiafaktorinis. Šalies dominavimas neapsiriboja vartojimo mastu; jis taip pat apima nuolatines verslo modelių ir technologijų inovacijas.
Iš pradžių skaitmeninė infrastruktūra yra įtrauki ir tvirta. Dauguma operacijų atliekama mobiliaisiais įrenginiais, naudojant skaitmeninius mokėjimus (pvz., „Alipay“ ir „WeChat Pay“), o tai palengvina konversijas ir pašalina kliūtis.
Kinija taip pat buvo ir tebėra turinio ir prekybos integracijos pradininkė. Pavyzdžiui, apsipirkimas gyvai, kai pramogos ir pardavimai derinami tiesioginių transliacijų metu, jau sudaro didelę visų skaitmeninių pardavimų dalį šalyje ir yra įkvėpimo šaltinis Vakarų rinkoms.
Tokios platformos kaip „Shein“ ir „Temu“ puikiai iliustruoja vietinių tiekimo grandinių lankstumą ir rafinuotumą, gebančius itin greitai reaguoti į vartotojų paklausą.
Kita priežastis – intensyvus dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų duomenų naudojimas, leidžiantis itin suasmeninti patirtį. Nuspėjamieji algoritmai valdo gamybą, saugojimą ir rinkodarą, todėl Kinijos ekosistema yra viena efektyviausių ir prisitaikausių pasaulyje.
Brazilijos pasirodymas pasaulio dešimtuke
„ABComm“ pajamų prognozė pagrįsta masine skaitmeninių technologijų plėtra, nes šalyje yra aukštas ryšio lygis ir didelis vartotojų prioritetas mobiliajai prekybai (m-komercijai), kuri supaprastina pirkimo procesą.
Kita priežastis – mokėjimų inovacijos, atsiradusios dėl momentinių mokėjimo metodų įdiegimo ir populiarėjimo. Šiame scenarijuje išsiskiria „Pix“, nes ji pakeitė operacijų greitį, sutrumpino kliringo laiką ir palengvino finansinę įtrauktį milijonams brazilų.
Logistikos branda taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Didėjantis prekyviečių ir logistikos operatorių profesionalumas pagerino pristatymus ir suteikė prieigą prie anksčiau nepakankamai aptarnaujamų regionų.
Nepaisant pažangos, nacionalinė rinka, pasižyminti sudėtingu mokesčių sistema ir plačiu žemyno mastu, reikalauja, kad įmonės skirtų ypatingą dėmesį veiklos efektyvumui.
Logistika ir konkurencingumas: tiekėjų valdymo vaidmuo
Elektroninėje prekyboje prekių pristatymo vėlavimai ar nesėkmės mažina klientų pasitenkinimą, neigiamai veikia prekės ženklo reputaciją ir padidina skundų bei grąžinimų skaičių.
Kadangi logistikos klaidoms vietos nėra, strateginis požiūris į tiekėjų valdymą yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvumą, galutinio produkto kokybę ir griežtą sąnaudų kontrolę.
Efektyvus šių partnerių valdymas padeda gerinti kokybės kontrolę, optimizuoti tiekimo srautus, sumažinti išlaidas, tokias kaip tiekimas ir įvežamų krovinių gabenimas, ir sumažinti tiekimo grandinės sutrikimų tikimybę.
Dabartinė situacija, kai įmonės privalo atkreipti dėmesį į tvarumo ir atitikties (ESG) kriterijus, tiekėjų kvalifikaciją paverčia konkurencingumo išlikimo veiksniu.
Naudojant specialias sistemas, tokias kaip SRM (tiekėjų ryšių valdymas), siūlomi patikimi sprendimai, kurie automatizuoja deramą patikrinimą ir padeda sušvelninti su tokio tipo partneryste susijusią teisinę bei reputacijos riziką.
Pasaulinės tendencijos, formuojančios sektorių
Dėl savo potencialo iki 2025 m. transformuoti sektorių visame pasaulyje reikėtų pabrėžti dvi tendencijas: socialinę prekybą ir BNPL.
Pirmasis reiškia tiesioginį produktų pardavimą socialinėje žiniasklaidoje – procesą, kuris supaprastina klientų kelionę, nes nereikia jų nukreipti į el. prekybos svetainę.
Šis modelis populiarėja, nes leidžia prekių ženklams pasinaudoti skaitmeninių įtakingų asmenų įsitraukimu ir patikimumu, siekiant padidinti konversijas. Šis formatas taip pat yra veiksmingas pritraukiant jauną auditoriją, kuri vertina autentiškumą ir patogumą apsipirkti toje pačioje aplinkoje, kurioje vartoja turinį.
„Accenture“ atliktas tyrimas atskleidė, kad iki 2025 m. pabaigos pasauliniai socialinės komercijos pardavimai pasieks 1,2 trilijono dolerių.
Antroji tendencija (Pirk dabar, mokėk vėliau) – tai kredito rūšis, leidžianti vartotojams mokėti už pirkinius dalimis, nereikalaujant tradicinės kredito kortelės.
Ši funkcija yra lankstus ir skaidrus mokėjimo būdas, padedantis išvengti pirkinių krepšelio apleidimo ir skatinantis pirkti brangiai.
Šis modelis yra galingas elektroninės prekybos sąjungininkas, nes kredito rizika perkeliama paslaugą siūlančiai finansų įstaigai, kartu padidinant vartotojo perkamąją galią.
Pavyzdžiui, „Worldpay“ prognozuoja, kad iki 2025 m. BNPL sudarys maždaug 15 % pasaulinių elektroninės prekybos mokėjimų.
Kaip neatsilikti nuo e. prekybos rinkos.
2025 m. elektroninė prekyba demonstruoja puikią pusiausvyrą tarp masto ir rafinuotumo. Inovacijų tempas vis dar priklauso nuo Kinijos, tačiau kelios šalys išsiskiria savo augimo potencialu, pavyzdžiui, Brazilija.
Pasaulinė lyderystė grindžiama tvirtais skaitmeniniais ir logistiniais pagrindais, kuriuose tiekėjų valdymas yra esminis strateginis diferenciacijos veiksnys, užtikrinantis sklandų verslo veikimą.
Aplinkoje, kurioje vartotojai reikalauja greičio, suasmeninimo ir atitikties socialiniams bei aplinkosaugos reikalavimams, skaitmeninės mažmeninės prekybos sėkmė neišvengiamai priklauso nuo efektyvios tiekimo partnerystės. Šie santykiai padeda užtikrinti pristatymą, kokybę, terminų laikymąsi ir galutinių klientų pasitenkinimą.
